o man is vaikystes liko geras prisiminimas apie trapu gyvenima
tada dar 14 budamas turejau mopeda ir jauciausi tikras vyras
grazia diena sutikau gristancia mama is pardes ir nutariau pavesti jos maiseli, uzsimoviau ant kaires rankos rankenas ir maiseli pasidejau ant sedynes, lekiu namo ir nutariau kaip tikras eismo dalyvis i kaire, namu keliuka, sukti nuo asines vidurio linijos. istiesiau i kaire ranka, kiek leido maisiukas nuo juosmens. Pries tai buvau zvilgterejes atgal toliau maciau masinas ir lyg tai kaskas kaska lenke, o atstumsa buvo kokie 30metru. tai as ir pradejau sukti, bet staiga su vejeliu pro mane pradejusi sukti milimetrais ir kelkrasciu su dulkiu kamuoliais praleke septintos klases bimbalas, kuris kaip supratau ir lenke ten gale kitas masinas. Net neaisku ko tada buvo daugiau baimes ar laimes kad gyvas ir sveikas. Dar priedas, vis tai mate mama, tai ir jai buvo adrenalino.
O dabar vietoje kelkrascio yra aukstas saligatvis, tai gerai kad as uzaugau
Siaip gera tema, privercia susimastyti is naujo.