Nuvaret tema i OT besigincydami, bet manau nuomone vistiek bendra: daug vaziuojant ir nekeliant dideliu reikalavimu, kas savaime gaunasi (daug vaziuojant automobilis tampa darbo priemone, kuri priziurima tiek, kad dirbtu, neblizginama ir nemodinama) visos streles krypsta i dizeliukus, nes siuolaikiniu dizeliu taupumas ir kt. pliusai negincijami. Pries kokius 10 m nors ir megau pakeliaut ir prasukdavau apie 30 tkm, apie dizeli net negalvojau, nes tikrai tai buvo traktoriai, tinkami tik artojams ir vasara, damusti ir luztantys, brangiai priziurimi ir remontuojami, kaip kolega pastebejo - "kalmarai", tdm ir tdi era tik prasidejo ir ju potencialas dar nebuvo aiskus. Tada ir darbinis, ir sekmadieninis auto buvo geras mielas multipoint'as, pakankamai taupus ir galingas, o jei dar dohc
Dabar gi potencialai pasikeite, jau benzinai vejais dizelius, perima ju technologijas
naudoju peza 307 hdi 1,6 ir man jo visiskai pakanka einamiems reikalams, per 16 men numyniau beveik 100 tkm tik su filtru/tepalu/padangu keitimu kol kas, bet mano 156 TS tebestovi garaze su prapuvusiu dugnu, laukia kol rasiu laiko remontui ir "sekmadieniniams" pasivazinejimams. Ir man tokia ziauri nostalgija tiems vairavimo pojuciams, kad uzmirstu ir selespeed'o gedimus, ir kuro rodykles kritimus. Visdelto tik benzinas sukelia tokius jausmus ir nors retais momentais verta leisti sau pajausti jo trauka "prie redlaino". Visiems linkiu tureti du auto - taupu ir patogu darbini/kasdienini ir, jei norisi, "auto sielai", jei tik yra galimybes.
Suderinti siuos du dalykus sunku, matyt del to ir kyla tokie gincai. Peace
