Sveiki alfistai.
Siandien turejau (kartu su dede) laimes kelias valandas pasivazineti po Kauna su tikrai retu eksponatu ant musu lietuviskos zemeles. Tai 1977 m. gamybos Alfa Romeo 2000 Veloce Spider by Pininfarina.
Trumpai apie sia Alfa.
Automobilio savininkas Robertas isigijo si automobili pries mazdaug desimtmeti. Pirko ji kaip idomu automobili, bei meno kurini. Kadangi tuo metu zmogui reikejo kazko susijusio su italu dizaino studijom, tai jis pasirinko sia reta Alfa pamates vienoje is parodu. Tik nusipirkes automobili uz tikrai nedidelius pinigus (bent taip sake pats Robertas) tikejosi pati automobili eksponuoti vienoje firmoje (ziemos metu viduje, vasaros metu lauke). Taciau tik nusipirkus automobili lauke nemalonus siurprizas, apie kuri dauguma jau turbut numanot. Taip, tai rudys. Pasikelus Alfa paaiskejo, kad dugnas yra tragiskos bukles, nors is isores viskas atrode tikrai puikiai. Kaip Robertas issireiske, kartais net ir beveik kojom zeme liesdavo tiesiogine prasme.
Taigi Spider'iukas pakliuvo vienam nagingam kebulu meistrui, kuris iki siu dienu uzsiema pagrinde "raritetiniu", arba lietuviskai kalbant - retu bei senoviniu, automobiliu remontu. Dugnas buvo tiesiog lipdomas is didziuliu metalo lakstu, juo formuojant pagal originalias formas. Taigi iki vadinamosios "vaterlinijos" automobilis yra visiskai naujas, jei taip galima sakyti. Cia viskas butu kaip ir normaliai, jei ne faktas, kad Alfa isstovejo pas meistra beveik 8 metus. Anot Roberto, meistrui tiesiog rankos nekildavo jos tvarkyti, del apgailetinos bukles, bet kadangi jie buvo sutare konkrecia suma uz darbus, tai pamazu darbai buvo atliekami ir stai ji jau vaziuoja kelerius metus.
Buvo ne tik kebulas sutvarkytas, bet ir variklis perrinktas. Nors is gamyklos masina isriedejo su 1962 kub.cm. 98 kW 136 AG varikliu, jis dabar tikrai ne ka maziau visko turi ir manyciau, kad patikrinus su Dyno stendu surastume apie 130 AG jame. O kadangi Alfa sveria vos 996 kg, tai galima sakyti, kad yra beveik tu laiku raketa ant ratu.
Trumpai apie ispudzius vazinejant tokiu automobiliu.
Na pirmiausiai, tai velnioniskai krenti visiems i akis. Retas buvo zmogus, kuris nepakeltu akiu ir nepalydetu zvilgsniu. Teko ir suksniu isgirsti ar pakeltu nyksciu pamatyti bevaziuojant. Kaip vienas pazistamas issireiske, tai tikras "Chicks magnet". Tikrai taip. Merginos tikrai zvilgterdavo ir labai idemiai. Tiek apie aplinkiniu israiskas.
Apie vairavima sunku rasyti, kadangi nieko panasaus neteko niekad vairuoti. Geda turbut prisipazinti, bet tai pirmas kartas, kai vaziavau su galiniais ratais varomu automobiliu ir savaime suprantam pirmas kartas, kai vaziavau su kabrioletu. Automobilio valdymas tikrai nepakartojamas. Pries akis matai tik tachometra su spidometru, salimais kuro, tepalo spaudimo ir variklio temp. skales, bei keturias lemputes, kurios zymi ijungtas lempas, sildyma, avarini ir dar kazka (nespejom issiaiskinti). Valytuvai veikia tik viena padetim, kiek pavyko issiaiskinti (akivaizdu, kad lietingam laikotarpiui sis automobilis nebuvo kurtas). Peciuko net netikrinom, nors savininkas minejo, kad jis tikrai veikia.
Griztant prie vairavimo, tai pirmiausiai turiu pastebeti, kad ilipimas savotiskas. Palyginus aukstas slenkstis ir slenkscio aukstyje sumontuota sedyne, taigi i ja faktiskai kaip ir ikrenti. Pedalai ganetinai arti, pavaru lazda gan tolokai, vairas irgi gaunasi arti. Taigi patogumo klausimu nera labai ispudinga, bet pavyko surasti ta "aukso viduriuka". Bandom kurti. Is pirmo karto nelabai pavyksta del pasedusio akumuliatoriaus. Tuo paciu ir truputuka uzsipyle karbiuratorius. Taigi palaukus kelias minutes pavyksta uzvesti. Pavaros jungiasi sklandziai (tikrai tikejausi, kad reikes jega naudoti). Sankabos pedalas gan sunkus, bet vaiksto sklandziai, pavaros kaip minejau jungiasi lengvai (gal net lengviau nei mano 156-oj). Vairas sunkus stovint vietoje (visgi vairo stiprintuvo joje nerasta), taciau pradejus vaziuoti yra ganetinai lengvas ir informatyvus. Stabdziai, kaip ne keista, stabdo puikiai ir vos prisilietus iskart automobilis stoja. Akseleratorius veikia lengvai ir tik truputi perspaudus galima tikrai greit isibeget ar net ratus prasukti. Taigi pradedam vaziuoti. Viskas kaip ir ok. Iskart pasijaucia kieta sportine (arba tiksliau reiktu sakyt tipiska tu laiku) pakaba. Robertas ispeja, kad galinis diferencialas ir karteris (tiksliau karterio apsauga) stovi zemai, taigi gali liesti vaziuojant per didesnius nelygumus. Tuo veliau su dede isitikinam vaziuodami nelygiu keliu didesniu greiciu. Isisiubavus automobiliu pasigirsta dzerzgiantis garsas, kai apsauga susiliecia su asfaltu, taciau viskas tvarkoje. Taip apsukus dideli rata per miesta ir parodzius nemazai zmoniu, po keliu valandu griztam ir su didziulem sypsenom veiduose atiduodam automobili savininkui.
P.S. Kas nustebino, tai ypac lengvas valdymas, trumpos pavaros, greitas isibegejimas ir didelis soninis supimas vaziuojant per nelygumus (matyt del 185/70 R14 ratu). Tai tiek. Savininkas dar pazadejo duoti diska su restauracijos istorija. Taigi paziuresim kas ten dar bus.