Šiaip tai MC.202 buvo su 1175 AG varikliais, kurie buvo licenzinė vokiško DB601A versija.
Plius, jo greitis tiktai 590 - 600 kph, kas tuo metu buvo neblogai, bet nieko išskirtinio. Dėl galingumo tai irgi ... hmmm... perlenkta - du 12,7mm Breda SAFAT ir nuo septintos serijos plius du 7,7mm kulkosvaidžiai sparnuose. Dėl mažos SAFAT'ų greitošaudos Folgore nebuvo toks jau puikus karo kirvis, ypač lyginant su britais ir amerikiečiais, kurie turėjo arba 12,7mm baterijas arba 20mm patrankas, jau nekalbant apie vokiečius. MC.202 įdomus tik tuo, kad su žemesnės kartos varikliu italai sugebėjo aerodinamikos pagerininmo pagalba išspausti didesnį greitį nei vokiečiai su tuo pačiu varikliu (Bf-109E). Na, ir kai kujrie techniniai sprendimai, kaip sraigto sukimo momento kompensavimas... Nors šį sprendimą jis paveldėjo iš savo "tėtės".
www.airwar.ru neblogas puslapis, bet jei ten rašo tokias nesamones, kokias tu čia paskaei apie "greičiausas" ir "galingiausias", tai geriau vietoj šio puslapio skaitymo išgert alaus.
Reziumė - italai per antrą karą taip ir nesugebėjo paleist normalių skysčiu aušinamų variklių serijinės gamybos, buvo įdomių modelų, bet visi su vaikiškomis ligomis, ko pasekoje teko prašyti vyresniojo brolio (hansų) pagalbos.
