Graziai aprasyta 156 :
http://www.lithill.lt/demo/auto/isharti/alfa/156.aspMeilės formulė
Romeo + Džiuljeta
Iš pradžių šį automobilį buvo sumanyta pavadinti "Džiuljeta", toks jo pavadinimas turėjo būti ir serijoje. Tačiau, vykstant paskutiniam gamybos etapui staiga paskambinęs koncerno 'Fiat' koordinacinio komiteto atstovas iš to pavadinimo paliko tik indeksą - 156 (kas žino, kas tiems viršuje nepatiko). Tada dar paaiškėjo, kad automobilio dizaino autoriai tiesiog pamiršo priekinėje jo dalyje palikti daugiau vietos individualiam automobilio numeriui. O tada jau teko pridėti, visai netinkančią prie bendro vaizdo papildomą bamperio detalę (dėl Italijos, kur automobilių numeriai dydžio sulig dviem cigarečių pokeliais tai ne taip jau ir svarbu). "Scenarijus, scenarijus ir dar kartą scenarijus" - tikriausiai tokia Čarlio Čaplino sėkmės formulė. "Dizainas, dizainas ir dar kartą dizainas" - o čia, ko gero, Fiat inžinierių ir dizainerių sėkmės formulė. Žiūrint į Alfa Romeo vidų, jis visai nepanašus į kitus šiuolaikinius automobilius, kaip Faberže rankomis pagamintas žiedas skiriasi nuo jo mokinių darbų. Prie bendro grožio čia dar prisideda ir individualus, savotiškas grožis. Gerai aprašyti šio automobilio formas ko gero sugebėtų tik menininkas, tobulai įvaldęs išraiškos meną.
'Fiat' dizaineriai dviračio iš naujo neišradinėjo. Jums prieš akis keturių durų sedanas su aiškiai išreikštomis sportinėmis formomis. Dar vienas mažutėlis štrichas - galinių durų rankenėlę dizaineriai paslėpė lango įdubime, o priekinėms atidaryti įtaisė sidabrinio žvilgesio rankenėles, kad labiau kristų į akis. Žiūrint iš išorės, automobilis atrodo kaip sportinis kupe. Antrasis štrichas - galingas priekinis bamperis, į kurį tiesiog įsirėžę V formos priekinės 'alfos' radiatoriaus grotelės. Ši kompozicija kartu su ilgu kapotu bei trumpa ir aukšta užpakaline dalimi suteikia automobiliui plėšrūno išvaizdą.
Nuo alfos iki omegos
Gamykloje tuo metu buvęs variklių pasirinkimas - keturi benzinininiai ir du dyzeliniai. Pats silpniausias benzininis - 1.6 l ir 120 arklio jėgų. Pats galingiausias - 190 arklio jėgų, 2.5 l. Automobiliui su tokiu varikliu taikoma tik šešių pavarų greičių dėžė, kuri tikrai leidžia pasimėgauti sportiniu Alfa Romeo charakteriu. Visų kitų modelių įrengimų komplektuose paprastos penkių pavarų greičių dėžės.
Bet ar šis tikras sportininkas panorės dyzelinio variklio? Visko gali būti. Į Alfa Romeo 156 montuojami nauji dviejų rūšių dyzeliniai varikliai, taigi firma 'Fiat', ko gero pirmoji Europoje, kuri rizikavo tokios klasės automobiliui pasiūlyti dyzelinį variklį. Specialiai Alfa'ai 156 buvo pagaminti dyzeliniai varikliai su tiesioginiu kuro padavimu, turbo įpurškimu ir vėsinimo sistema. Viso šito rezultatas - pats galingiausias penkių cilindrų 2.4 litro ir 136 arklio jėgų automobilis, išvystantis 203 km/h greitį. O 100 km/h pasiekia per 9.5 sekundės. Juk visai neblogai 'traktoriniam' varikliui. Kai kurie spaudos šaltiniai tvirtina, jog tam, kad būtų pasiektas maksimalus galingumas dar kartu ir sutaupant energijos, automobilį kurę inžinieriai panaudojo visai naują įpurškimo sistemą su pakeičiamąja geometrija.
Netikėkite tokiomis kalbomis! Už šių kuklių techninių frazių slepiasi normali žmogiška tuštybė. Sako, kad Alfa Romeo inžinieriai visus šiuos stebuklus padarė vien tik tam, kad variklis imtų skleisti ypatingą urzgimą, kaip kad 'urzgia' sportiniai automobiliai Le Mans lenktynėse. Ką gi, jiems tai pavyko. Jeigu varilio beveik negirdėti išorėje, tai atidarius kapotą garsas tikrai labai rimtas ir tikrai panašus į sportinio automobilio, tik keletu decibelų tylesnis. Panašumą į lenktyninį automobilį dar padidina ir lokali gesinimo sistema - pirmą kartą susiduriame su tokiu dalyku serijinės gamybos automobilyje.
Nostalgija praėjusiems laikams
Sako, kad Europoje vėl grįžta į madą seni automobliai. Nieko nuostabaus, tiesiog šiuolaikiniai automobiliai savo vidumi labai jau panašūs vienas į kitą, o interjero dizaino bei prietaisų išdėstymo skydelio skirtumai yra tiesiog minimalūs. Sėdi vidun, greitai akimis apmeti darbinę erdvę ir lengvai supranti kur reikia pasukti ar patraukti kad automobilis atgytų.
O štai senas automobilis, kaip tikram anglų džentelmenui siūlo griežtą elegantiškumą ir individualumą, kurio šiandien mums taip trūksta. Geriausia nauja - tai užmiršta sena. Italai tai patvirtino dar kartą, Alfa Romeo salono dizainu išreiškę nostalgiją seniems geriems laikams. Čia viskas savo įprastinėse vietose, bet iš pirmo žvilgsnio atrodo neįprastai ir be galo stilingai.
Vairuotojui prieš akis nėra nieko, kas būtų nereikalinga, tik greičio ir pravažiuoto atstumo matuokliai. Kaip 50-tųjų sportiniame automobilyje arba kaip kokiame seno tipo Morgan plius 8. Tarp jų - blokas kontrolinių lempučių, kurios užgęsta varikliui ėmus veikti ir daugiau netrikdo vairuotojo dėmesio. O štai pagrindiniai prietaisai kaip tik traukia dėmesį - pirmiausia dėl neįprasto rodyklėlių išdėstymo.
Pagalbiniai prietaisai iškelti į centrinį prietaisų skydą. Kad neužkrauti vairuotojo informacija inžinieriai paliko tik kuro kiekio parodymų prietaisą, laikrodį bei aušinimo skysčio temperatūrą rodantį prietaisą. Šis blokas taip pat išlaiko klasikinį stilių - trys atskiri apvalūs, malonios sidabriškos spalvos ciferblatai, kaip ir greičio bei pravažiuoto atstumo matuokliai. Tik mažesnio skersmens.
Aišku, kad toliau gamintojams iškilo klausimas - kokį skydelį daryti oro kondicionavimo sistemos reguliavimui, kad jis neiškristų iš bendro stiliaus. Nepatikėsite, jie tikrai rado, ko gero, pačią tinkamiausią išeitį. Prie pagalbinių prietaisų ciferblatų yra trys apvalios rankenėlės, tokios kaip ant senų Sony vaizdo magnetofonų. Besisukančiais žiedais galima reguliuoti oro temperatūrą, galinio stiklo apšildymą ir t.t …
Atgal į ateitį
Visa kas liko - pažįstama, įprasta ir aktualu, nors kruopščiai paslėpta nuo pavydžių žvilgsnių. Tarp sėdynių radome elektrinių veidrodžių bei miglotam orui pritaikytų žibintų valdymo rankenėles, ant durelių - elektra reguliuojamų langų rankenėles. Sėdynės netgi labai šiuolaikiškos, gerai prilaikančios iš šonų, visai pagal sportinį automobilio stilių ir charakterį. Beje, kaip ir vairas, kuriame gudriai paslėpta oro pagalvė.
Pakanka tik pajudėti iš vietos, ir jausmas, kad atsidūrei praeityje dingsta. Jauti tikrą dvidešimtojo amžiaus pabaigos sportinį automobilį. Kai jis staigiai šoka iš vietos jau nėra laiko mėgautis interjero grožiu, visas dėmesys tada tenka vairavimui.
Iš tokio automobilio kaip šis galima tikėtis daug ko, kad ir nestabilumo kelyje. Tačiau ne, Italijos konstruktoriai Alfai Romeo suteikė naują daugiapakopę pakabą, kuri iš karto reaguoja į kelio nelygumus. Netgi staigiuose posūkiuose, važiuojant gana padoriu greičiu automobilis puikiai jaučia kelią ir klauso vairuotojo nurodymų.
Vienas iš Fiat vadovų buvo visai teisus - pagal vidinį ir išorinį grožį šis automobilis - Džiuljeta. Pagal savo temperamentą - tikras Romeo.
