Italams pavyko suderinti išskirtinį dizainą ir kokybę
Paulius Jurkevičius
„Lietuvos ryto“ korespondentas Romoje ir Vatikane – iš Neapolio
2006-04-13
Mašina – pertvarkos kūdikis
„Pamatęs važiuojančią „Alfa Romeo“, nukeliu kepurę“, – kartą prisipažino legendinis Amerikos automobilių pramonės kūrėjas Henry Fordas. Prieš naująją „Alfa Romeo 159“ galima ne tik nukelti kepurę, bet ir pagarbiai nusilenkti.
Garsaus italų dizainerio Giorgetto Giugiaro pieštukas puikiai įprasmino agresyvaus ir elegantiško dizaino grožį.
Todėl šis automobilis visiškai netiks tiems vairuotojams, kurie nori važinėti ir likti nepastebėti.
Netiks jis ir tiems, kurie racionalius salono patogumus bei erdves aukoja banaliam dizainui.
„Alfa Romeo“ automobiliai neatsitiktinai gaminami Milano priemiestyje Arezėje.
Juk Milanas – pasaulio mados sostinė. Ir „Alfa Romeo 159“, tarsi stilingas, tobulai pasiūtas itališkas rūbas, lipte prilimpa prie estetiką vertinančių vairuotojų.
Tačiau ne vien tik estetika. Kai į FIAT koncerną, kuriam priklauso ir „Alfa Romeo“, atėjo „Ferrari“ atstovas Luca Cordero di Montezemolo, itališkų automobilių pramonėje prasidėjo vertybių perkainojimo metas. Naujasis FIAT grupės prezidentas pasakė: „Mums nereikia išskirtinio dizaino be kokybės ir saugumo“.
„Alfa Romeo 159“ – ryškus šios pertvarkos kūdikis. Svarbiausia šios mašinos vertybė – puiki estetika. Įdomiausia naujiena – apčiuopiama apdailos kokybė.
Naudingiausias privalumas yra aukščiausio lygio – penkių NCAP žvaigždučių – saugumas.
Rinkos analitikų nuomone, labai didelis italų dėmesys saugumo reikalavimams – pirmas žingsnis pakeliui į JAV automobilių rinką.
Už storų langų – tyla
Nuo 1994-ųjų važinėju tik „Alfa Romeo“. Vienu šios markės automobiliu – „Alfa Romeo 156“ – nuvažiavau iki Atlanto vandenyno pakrantės. Tad visi ligšiolinių „Alfa Romeo“ privalumai (eiklus motoras, geras dizainas) ir trūkumai (triukšmingas, aplaidžiai įrengtas salonas, silpna važiuoklė, nepatikima elektronika) – kaip ant delno.
Neapolyje ir Romoje pasivažinėjęs „Alfa Romeo 159“ negalėjau patikėti, kad tai ta pati sportiška, nelabai komfortiška mašina. Iš senosios „Alfa Romeo“ dinastijos šiame automobilyje liko bene vienintelis tradicinis elementas – išskirtinis dizainas.
Stebina kone visi vairavimo pojūčiai. Priekinė pakaba su dvigubomis viršutinėmis svirtimis bei naujoviška „Multilink“ galinė nė iš tolo neprimena ankstesnio 156 modelio važiavimo komforto: automobilis sugeria ir „filtruoja“ netgi bjauriai išdaužytų Neapolio gatvių dangos nelygumus.
159 modelio salone nebereikia rėkauti, kad būtų galima susišnekėti. Savotišką „Alfa Romeo“ variklio blerbimą dievinę šių mašinų gerbėjai jo nebeišgirs, nes salonas kruopščiai izoliuotas.
Mašinoje tylu važiuojant nedideliu greičiu, nešvilpia per langus vėjas ir lekiant autostrada. Ir paslapties čia jokios nėra, nes konstruktoriai šoniniams langams panaudojo ne įprastinio 3,5, o 5 milimetrų storio stiklą.
Susirūpino ir saugumu
Milano automobilių gamintojai šįkart nusprendė: automobilis – tai ne suknelė ir ne kaklaraištis. Jis turi būti ne tik elegantiškas, bet ir saugus.
„Alfa Romeo 159“ yra pirmasis šio italų gamintojo kūrinys, gavęs aukščiausią saugumo vertinimą – penkias „EuroNCAP“ žvaigždutes.
Aštuonių oro pagalvių avarijos atveju greičiausiai užteks vairuotojui ar keleiviui.
Stebina kas kita – pasyviojo saugumo koncepcija. Įdėję storus stiklus, gamintojai pasirūpino ir tvirtu metalu.
Lazeriu suvirintas daugiasluoksnis plieno kėbulas yra vienas atspariausių smūgiams ir tempimui.
O štai čia jau galima pradėti kalbėti ir apie „Alfa Romeo 159“ trūkumus. Jie, kaip ir privalumai, šįsyk visai neitališki. Sukurtas iš itin tvirto plieno, naujasis Milano modelis gerokai pasunkėjo ir tuščias sveria pusantros tonos.
Tokiai masei išjudinti konstruktoriai siūlo šešis variklius: tris benzininius ir tris dyzelinius. Neteko važinėti su pačia galingiausia – šešių cilindrų 191 KW, 3,195 litro benzinine versija, bet aišku viena: praeityje nervinga, eikli, sportiška mašina dėl komforto ir saugumo tapo ramesnė, šeimyniškesnė, minkštesnė.
Įvertino Europos žurnalistai
FIAT koncerno spaudos tarnyba pasiūlė išbandyti „Alfa Romeo 159“ su 2,387 litro darbinio tūrio, JTD penkių cilindrų, 200 AG varikliu.
Tai pats galingiausias dyzelinis agregatas, jo sukimo momentas – 400 Nm. Dyzeliną jis vartoja gana saikingai: mieste – 9,2, greitkelyje – 5,4, mišriu režimu – 6,8 litro 100 kilometrų.
Ši mašina iki 100 kilometrų per valandą įsibėgėja per 8,4 sekundės, stipriau užmynus akceleratorių, galinga 147 kW energija prispaudžia keleivių nugaras prie sėdynių atlošo tarsi kylant lėktuvui.
Tuo tarpu benzinu varomoms „Alfa Romeo 159“ su 1,858 litro (118 kW), 2,197 litro (136 kW) ir dyzelinėms su 1,910 litro (88 ir 110 kW) varikliais tradicinio itališko temperamento trūksta.
Ypač tai ryšku esant vidutiniams variklio sūkiams: nervingai pamaigius greičio pedalą, tenka perjungti aukštesnę pavarą.
Ramiam vairuotojui tai nedidelė bėda, o mėgstančiam aštrius pojūčius – šioks toks trūkumas.
Užtat kalnų autostradoje „Alfa Romeo“ ir liko „Alfa Romeo“.
Ne veltui Vakarų Europos automobilių žurnalistai, atlikę vienuolikos C segmento mašinų bandymą „International Master Test“, itališką automobilį pripažino geriausiu stabilumo ir stabdymo testuose.
Kokybė matoma plika akimi
Milano gamintojai, išleidę į pasaulį „Alfa Romeo 159“, tvirtina, kad šis automobilis konkuruos su „Audi A4“, „Volkswagen Passat“, trečiosios serijos BMW, SAAB ir kitomis puikia kokybe garsėjančiomis mašinomis.
Šįsyk – tai ne erezija. Dabar net nuobodūs ir smulkmeniški rankenėlių kokybės tikrintojai neturės progos bambėti dėl prastos salono apdailos: oda, minkštas plastikas, žvilgantis aliuminis mašinos salonui suteikia prabangos ir plika akimi įžiūrimos kokybės pojūtį.
Tiesa, labai ieškant, visada galima ką nors rasti.
Pavyzdžiui, peleninė ir gėrimų šaldymo skyrius pagamintas iš kieto juodo plastiko.
Be to, abejojama ir to skyriaus talpa.
Užtat įdomių dalykų „Alfa Romeo 159“ salone ilgai ieškoti nereikia: dviejų arba trijų zonų klimato kontrolė, variklio paleidimas vienu mygtuku, įvairūs jutikliai ir davikliai (lietaus ir tamsos), „Bose Sound“ garso įranga, palydovinis navigatorius, elektra reguliuojamos sėdynės su atmintimi.
Elegancija ir agresija
Apie automobilio išorės dizainą neverta daug kalbėti. „Alfa Romeo 159“ reikia pamatyti iš arti.
Apie vyną nesakoma „skanus – neskanus“, o itališko mašinos dizaino neįmanoma nusakyti banaliais apibūdinimais „gražus – negražus“. G.Giugiaro turėjo vieną stiprią stiliaus idėją ir ją įkūnijo. Idėjos vardas – elegantiškas agresyvumas.
Kaip ir rūbų dizaineriai, G.Giugiaro ne fantazavo tuščioje vietoje, bet rėmėsi tradicijomis ir istoriniais prototipais. „Alfa Romeo 159“ prototipas – „Formulės-1“ bolidas, kuriuo garsus lenktynininkas Juanas Manuelis Fangio 1951 metais laimėjo pasaulio čempiono titulą.
Tiems, kurie nebenori vartyti automobilių istorijos albumų, galima pateikti šiuolaikišką analogiją. „Alfa Romeo 159“, žiūrint iš priekio, nesiskiria nuo „Alfa Romeo Brera“. Šią mašiną autoritetingi dizaino specialistai įvairiuose prestižiniuose konkursuose rinko dailiausiu pasaulio automobiliu.
„Autobrava“ salonas Lietuvoje „Alfa Romeo 159“ žada pardavinėti gerokai pigiau nei jos tėvynėje. Pigiausia versija – 1,9 JTS „Impression“ – kainuos 87,7 tūkst. litų, brangiausia dyzelinė – 2,4 JTDM „Distinctive“ – 102 tūkst. litų.
