Nors kol kas esu be masinos, kaip nekaikas eme akcentuoti, bet mintimis, kuo masina skiriasi nuo vyro noreciau pasidalinti:
Masina visada galima rasti ryte, vakare, nakti po langais (ko nepasakysi apie vyra,- ka jau ten po langais, net lovoje).
Ji nebando irodyti, kad yra kieta,- ji tiesiog tokia yra ir tai jos nebylus irodymas.
Jos padangos nesmirdi.
Ji nebando ikyriai pastoviai daznai reikalauti sexuoti su su ja – greiciau mes pacios begam pas ja, nes zinom, kad pasitenkinimas garantuotas.
Jei masinai baigiasi stojakas- ipili kuro – ir vel stovi apie 300-500 km. Nereikia aiskinti, kad viskas tvarkoj, nieko cia baisaus, ne maziau Tave myliu ir t.t.
Ji neknarkia. Nebent pratruksta dusliarka.
Tu nusprendi – ar su ja sukti vaira i kaire ar ne ir viskas vyxta su tavo zinia, kaip sakant – kontroliuojamai.
Masina nepriekaistauja, kad tavo kosmetika, drabuziai, sketis, net mylimi meskiukai voliojais ir metosi po visa masinos plota. Ji tam pritaria.
Masina reciau susitepa nei vyras. Kazkaip ja reciau reikia siurbliuoti (is vidaus).
Kuo purvinesne is isores – tuo labiau naudojama, tuo labiau patikima ir mylima, nes su ja praleidziama daug laiko, patiriama daug emociju. Na o kai vyras is isores tampa purvinas,- norisi pakeisti kitu, nes tai nusidevejusiu emociju, besibaigianciu jausmu vaizdas.
Na o esminis panasumas - niekad nesuprasi kaip vyro ir kaip masinos smegenys veikia tehniskai – kaip ir del ko jos uzsiveda ar uzgesta.