Sveiki gerbiamieji
pamaniau kad jau laikas aprašyti ir savo istoriją apie tai kaip ji pas mane atsirado, kaip ji atrodė nupirkus ir svarbiausia koks procesas vyko iki dabartinio stovio.
Viskas prasidėjo gal prieš keturis metus(o gal penkis). Tuo metu važinėjau nuostabiu, valinančiu
Honda Civic ir Alfom išvis nesidomėjau. Kadangi Civic'as jau buvo išbaigtas iki negalėjimo ir nebebuvo jau kur bekišt nagų, kažkaip nejučiom pradėjau dairytis kito auto. Va tada aš susipažinau su GTV, nors tai buvo tik "internetinė draugystė", bet aš jau tada žinojau kad su ja ženysiuos. Man labai įstrigo vieno kolegos pasakyta mintis, kad jeigu jamt tai jamt galingiausią versiją, nesvarbu koks auto, čia bendrai, ala vėliavnešį, tai aš kažkaip dairiausia tik šešiukės. Tokios nerimtos paieškos ir pasvaigimai truko gal kokius metus. Kaip žinia ant Lietuvos tokių visai nekažką, tai žiūrinėjau užusienį. Ir jei gerai pamenu vienu metu buvo autopliuse v6, bet kadangi buvau visiškas bevalis ir neapsisprendėlis, tai tas skelbimas ir dingo kol jau valia užaugo. Nu ir ką, po poros gal mėnesių (tiksliai nepamenu), eilinį kartą sėdint vokiečių saituose užmačiau begėdiškai pigiai kainuojančią v6. Atsidarau skelbimą, ir ką tu manai - ta pati mašina dėl kurios laužiaus ir negana to dar ir Lietuvoj besanti! Kaip sako - rankas kojas atėmė...ką daba daryt! Pinionzu da nėra, subinė jau dega. Paskambinau pardavėjui, susitikom, apžiūrėjau, išsilydžiau, pasakiau įžadus ir labai labai labai tikėjausi kad jis jos neparduos, kol prastumsiu savo Civicą. Tą pačią dieną cvekas buvo paskelbtas kaip parduodamas ir gal per kokią savaitę iškeliavo pas kitą jaunuolį. Nu ka. Doleriai yra reikia jamt Alfa. Tą pačią minutę kai sužinojau kad cvekas perkamas, paskambinau Edvaldui (pardavėjas Alfos) ir pranešiau džiugią žinią kad imu Alfą. Buvo dar streso ją perrašant ir registruojant(nes pasirodo kažkokie, kažkur mokeščiai už ją nebuvo sumokėti), bet tai jau smulkmenos. Rankų paspaudimas ir Alfa Romeo GTV rakteliai pas mane.
Kita dalis apie tai ką aš nusipirkau
