Negi sava eiga nepraeinate? As tai sakyciau reiktu pirma pasigydyti, jei jau kazkas negerai... sveikata svarbiau nei ta pazyma
Ne viskas taip ir paprasta. Medicininiai normatyvai pas mus ateje is tarybiniu laiku. Tada normos buvo labai grieztos. As aisku neturiu statistikos, bet manau avariju del sveikatos bukles buna labai nedaug. Gal koks 1 proc. ar 2. Sakysim kazkiek leistina kad skirtusi regejimas vienos ir kitos akies. Virsijus si parametra automatiskai tave brokuoja. Spaudimas sakysim didelis ar mazas. Zmogus priprates prie jo, nejaucia, bet normatyvai neleidzia. Na ir tt. Tikrai daugeliu atveju vaziavimo kokybei tie draudziami negalavimai neturi, bet normatyvai griezti.
P.S> prie to pacio pasakysiu dar viena istorija. Mokiausi aukstojoj senais tarybiniais laikais. Tada budavo karine katedra ir ruosdavo karininkus. As gal 1 semestra pasimokiau, ir gavau trauma, operacija ir tt ir pan. Kas zino ten viena diena visa per savaite budavo tas karinis. As po ligonines visas subintuotas klibinksciuoju po placa. Viena savaite, kita. Politrukas ir sako, praeik komisija, gal tau is viso nebereiks to karinio. Paklausiau, praejau, uzrase niegoden. Viena diena per savaite laisva, alu pliumpiu, pas mergas einu, kai kiti rikiuotes pratimus daro ir i dangu is pabuklu saudo. Nepamenu, gal 2 metus as taip gyvenau, kursiokai gavo leitenantus, o as va toks niegoden. Pries diplominio gynima reikia susirinkt visus parasus kad nieko neskolingas is niekur. Sarase ir karinis komisariatas. Ramiai nukaustau pakisu lapuka kad pasirasytu, a mane tuoj atskirai nuvaro. Nu galvoju gal ner kam paraso padet ar antspaudas pasimete. Kviecia, israso paviestka kita savaite su dantu sepeciu ir saukstu prisistatyt i komisariata ir ves i Vilniu, jei ten komisija praeinu, tiesiai i armija. Nu blusos man azuvire, jerguteliau sakau, taigi va bilieta vilko turiu niegoden parasyta. O jie sako niegoden kak oficier, a kak riadovoj- goden. Tai kaip diplominio gynimas, klausiu. Gynimas po 2 metu. Nu ku padarysi, pries veja nepapusi. Padarem isleistuves, uzrakinau i seifa diplomini padaryta ir vaziuoju su visais sepeciais ir saukstais i Vilniu. Nu ugis , svoris, kiti reikalai. Uzeinu jau pas ta daktara, kur mane kaip karininka nubrokavo. Sako jo, tarnaut turesi ir nieko cia nepadarysi. Nu tas daktaras buvo ji, daktare. As dar jaunas ir grazus su pilnom akim asaru isdesciau savo liudna istorija. Sugraudinau. Ka as vargsas studentas, jokio kysio nedaviau, zmoniskai pasielge daktare, tikrai geros sirdies. Sako jei ikliusiu tai bus blogai abiem. Nu atsistate vel visos spalvos pasaulio, apgyniau diplomini, pradejau dirbt. Ta daktaryte pamokino ka daryt ir ka sakyt kitom komisijom, tai isvengiau to karinio lazo, nors kas 2 metus tampydavo.
Moralas cia koks... Netrukdo man nei kiek gyvent toji negalia. Ir kaip karininkui netrukdytu nei kiek. Bet normatyvai parasyti aiskiai. yra tas- negali to! Taip ir su vairavimu. Sorry uz toki ilga nukrypima, bet manau i tema.