„Alfa Romeo“ žavesį sumenkina nemalonios smulkmenos
Mindaugas Grinius
„Lietuvos ryto“ korespondentas
Elegantiškas ir sportiškas
Emocijos ant ratų. „Alfa Romeo“ sunku vertinti kaip bet kurį kitą įprastą automobilį, nes jis ir nėra įprastas. Šis automobilis sukelia daug emocijų tiek pačiam vairuotojui, tiek aplinkiniams. Savaitgalį praleidęs prie „Alfa Romeo Crosswagon Q4“ vairo, nuvykęs juo į Visagino ralį dar kartą įsitikinau, kad abejingų šiam automobiliui nebūna.
Tiesa, bene pirmąkart „Alfa Romeo“ išvaizda ją vertinusius suskaldė į dvi priešingas stovyklas: vieniems šis automobilis atrodė dinamiškas ir veržlus, kitiems kėlė visiškai priešingas mintis. Keista, nes iki šiol dėl „Alfa Romeo“ išorės didelių ginčų nebuvo – tai vieni gražiausių serijinių automobilių. Negali paneigti to, kad su dideliais 225/55 R17 colių ratais „Alfa Romeo Crosswagon Q4“ atrodo neįprastai. „Alfa Romeo“ – tai subtilaus dizaino, elegancijos ir sportiškumo derinys.
Mašina įdomiems žmonėms
Šis modelis kitoks. Įprastą „Alfa Romeo“ galima lyginti su grakščia ir sportiška gimnaste, o šis modelis panašus į atletę, avinčią pernelyg didelius kareiviškus batus. Elegantiškas kėbulas ir neproporcingai dideli ratai. Kitiems ji priminė „Audi Allroad“ ir „Subaru Legacy Outback“ hibridą. Tai lėmė chromuoti slenksčiai (kaip „Audi“) ir gana trumpa galinė dalis (kaip „Subaru“). Tai nestandartinis automobilis įdomiems žmonėms. Tai vienas tų modelių, kurie turi ne tik stiprų emocinį „Alfa Romeo“ užtaisą, bet ir jame galima rasti net racionalumo grūdą. Būtent grūdą, nes racionaliu šio automobilio tikrai nepavadinsi.
Žavesys užgožia trūkumus
Puikus dizainas, emocijos, kurias jau ne vieną dešimtį metų kelia „Alfa Romeo“ automobiliai, šiame modelyje dera su tikrai geru dyzeliniu varikliu ir visų keturių varančiųjų ratų sistema. Puiki kombinacija. Tiesa, tokią kombinaciją jau senokai siūlo „Audi“, „Volkswagen“, „Škoda“, tačiau šie automobiliai yra pabrėžtinai racionalūs, tikslūs ir apskaičiuoti. Jie siūlo naudą, bet ne emocijas (išskyrus galingiausias „Audi“ versijas). „Alfa Romeo Crosswagon Q4“ – tarsi ateivis iš kitos planetos. Prisižiūrėjęs ramių, logiškų, bet nuobodžių vokiškų ir japoniškų automobilių interjerų, įlipęs į „Alfa“ tarsi atjaunėji: kaip viskas subtilu, gražu, kokie dizaino perliukai supa vairuotoją. Tarsi meilė iš pirmo žvilgsnio. Žavesys užgožia dizaino silpnąsias puses: kai kurie mygtukai maži, vos sugraibomi, ergonomika ne pati geriausia, matyti, kad kai kuriems jungikliams buvo akivaizdžiai pagailėta kokybiško plastiko.
Važinėti nėra nuobodu
Šis automobilis važiuoja taip pat įdomiai kaip ir atrodo. Ilgokai negalėjau suprasti šios mašinos keturių varančiųjų ratų ypatumų, kaip ji elgiasi kelyje. Dėl labai įdomios keturių varančiųjų ratų sistemos su trimis diferencialais variklio sukimo momentas nuolat „mėtomas“ tarp galinių ir priekinių ratų, priklausomai nuo važiavimo sąlygų. Tačiau kelis kartus įveikęs tą patį posūkį pajutau, kad šios mašinos elgesys kelyje yra visai kitoks nei galiniais ratais varomo automobilio. Ir tai gerai, nes suteikia daugiau azarto. Posūkyje „Alfa Romeo Crosswagon Q4“, jeigu pernelyg spaudžiate akceleratorių, slysta galu į posūkio išorę. Tereikia atleisti akceleratoriaus pedalą ir mašina, padedama dar ir priekinių varančiųjų ratų, kaipmat pasisuka norima trajektorija. Šiuo „Alfa“ važinėti tikrai nenuobodu.
Tinka ilgoms kelionėms
Mašinos pakaba minkšta, tad važiuojantiems suteikia nemažai komforto. Dyzelinis 1,9 litro (150 AG) variklis užtikrina gerą trauką ir pakankamą dinamiką. Tai idealus automobilis tolimoms kelionėms. Taip ir įsivaizduoji kokį nors Šveicarijos, Italijos ar Vokietijos gyventoją, važiuojantį šiuo komfortišku ir savitu automobiliu apsnigtais bei vingiuotais Alpių keliais. Tas žmogus turėtų būti patenkintas gyvenimu ir visiškai nekreipti dėmesio į smulkmenas, nes būtent smulkmenos gadina šiaip jau labai neblogą įspūdį apie naująją „Alfa Romeo Crosswagon“. Argi sumokėjęs 114 tūkstančių litų už mašiną nenorėtum, kad garso sistema skambėtų bent jau padoriai arba keleiviams laikytis skirtos rankenėlės prie lubų jas paleidus nepokštelėtų lyg iššautos petardos? Ar paklojęs tokią sumą pinigų gali tikėtis bent kiek daugiau vietos gale sėdintiems? Ar bent tyliai veikiančių ir visą stiklą, o ne dalį jo švariai nuvalančių valytuvų? Būtent tokių smulkmenų ir trūksta „Alfa Romeo Crosswagon Q4“ iki visiškos emocijų pergalės prieš racionalumą. Nejaugi „Blaupunkt“ negalėjo sukurti geresnės garso sistemos, kuri šiame automobilyje skamba taip, tarsi žūtbūt norėtų sugadinti bet kurią dainą. Tiksliau, ji net ne skamba, bet plerpia. Plerpia tarsi už 12 litų Gariūnų turguje pirkta kiniška magnetola.
Trūksta vietos gale
„Alfa Romeo“ atstovai tikino, kad užtenka sureguliuoti ekvalaizerius, ir sistema skambės gerai. Daugybę kartų tai bandžiau, o ji vis tiek plerpia. Gal tai vienintelis būtent šios mašinos brokas? Vietos gale sėdintiems galite net nebandyti ieškoti, jos beveik nėra. Šiame universale gale patogiai jaustųsi tik vaikai. Bagažinė anaiptol nestebina dydžiu – universalios paskirties automobiliui ji per maža. Mašinoje nestinga ir kitų kvailų itališkų smulkmenų. Ir kaina. Jos tikrai nepavadinsi maža. Su tokia kaina „Alfa Romeo Crosswagon“ pakliūva į labai stiprių konkurentų lauką. Konkurentų šiame kainos segmente tikrai daug. Už 114 tūkstančių litų jau gali rinktis labai daug ką. Tiek kainuoja pigiausi „Mitsubishi Pajero“ ir „Nissan Pathfinder“, tiek kainuoja brangiausias „Toyota RAV4“ su 177 AG dyzeliniu varikliu. O kur dar lengvieji „Audi A4“, „Volvo XC70“, „Subaru Legacy Outback“ universalai. Konkurentų būrys tikrai gausus. Bet, nepaisant visų smulkmenų, šis „Alfa Romeo Crosswagon Q4“ yra vienas įdomiausių šios kompanijos modelių. „Alfa Romeo“ žavesys niekur nedingo. Jis liko ir net pakilo į aukštesnį lygį. Ir tam, kuris sugebėtų susitaikyti su kai kuriomis erzinančiomis smulkmenomis, tai būtų tikra emocijų pergalė. Nes šis automobilis važiuoja tikrai gerai.
