Sveiki, visi
Ir aš tapau AR šeimos narys, labai netikėtai
Ieškojau žmonai nedidelės miesto mašinytės, po daug nesėkmingų peržiūrų, testdraivų ir nusivylimų užmačiau skelbimuose Alfutę 147. Nuotraukose atrodė nelabai graži, įsukta tempimo kilpa, paskambinus prasidėjo burtai, kad akumuliatorius išsikrovė ir kad mašina "ledinė" bet susigundžiau gera komplektacija ir galvoju bent apžiūrėti reikia.  Nuvažiavus jos apžiūrėti kaiptais įsėdau į vidų ir tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio  . Galvoju, kad teks žmonai ieškot kitos mašinos  tiesiog prilipo ji prie manęs, ar aš prie jos 
Tiesa, ne viskas taip gražu: mašina puse metų prastovėjo nejudinta lauke, emigravo savininkė. Važiuoklė visiškai mirusi, bilda ir girgžda iš visų pusių, sankabą vos įmanoma išminti, bėgių rankena vos juda, prietaisų skydelyje dega ABS, neveikia galinis valytuvas, nešviečia priešrūkinės, lempų pakelimo varikliukai mirę, pašalinis garsas iš sankabos ar greičių dėžės. Vat ir privalumas, kai rašo kad vairavo moteris.
Bet visvien ji man labai patiko, nu labai jau patogi ir motoriukas jos gyvas, reaguoja į menkiausią akseleratoriaus spustelėjimą. Parvažiuojant išbandžiau kruizą ir greičio ribojimą: veikia kuo puikiausiai    klimato kontrolė irgi
ir turbūt Alfukų oda naudojama salonams per gera, kad būtų galima nudremžti 
Na dabar rimčiau, numatomi pirmi darbai:

• Diagnostika
• Važiuoklės patikra

ir bandysim prikelinėt Alfukę antram gyvenimui
p.s. nuotraukas įkelsiu kai tik bus galimybė