Praėjo metai , nuo tada , kai mano italais baigiama apkarstyt kiemą papuošė naujas daily car'as , tad manau pribrendo reikalas pasirodyt .
Pirma foto , tik ka grįžus iš Vilniaus -
Skelbime mašina atrode gan neblogai , bet atvykūs į vietą norėjosi apsisukt ir keliaut atgal , nes apėjus iš arčiau vaizdas buvo gan tragiškas . Kaip vėliau paaiškėjo , apart buferių(na ir supuvusiu slenkščių , kurie buvo užšpakliuoti ir nudažyti balioneliu) , ji nebuvo perdažynėta , kas aiškiai atsispindėjo kebulo būklėje . Buvau nusivyles , jog kogero bereikalo atkeliavau į sostinę , sveikas protas sakė tart viso gero ir toliau vartyt autogidą , bet .. Pagailo, pagailo kaip mažo į gatvę išmesto šuniuko , kuriuo jei ne tu , tai niekas daugiau iki gyvenimo galo taip ir nebepasirūpins . 166 ir taip nesimėto ant kiekvieno kampo , o ypač trilitrinės , tad teko parsivežt ja namo
Ir pasirodo netoks ir blogas tas pirkinys gavos , teko pasikeist generatorių ir susitvarkyt dujas (pakėlus kapota aiškiai matomas nutrūkes masinis laidas , bet buvusiam savininkui matyt tai nepapuolė po akim) . Ir vuolia - metus laiko mama atpyle nauja šeimos narę be menkiausiu problemų . Na , viena problema buvo , baisi , badanti akis ir žeminanti 166'ą prieš kitas , tai tas baisus , gyvenimo mates kėbulas .
Atėjo vasara . Ta proga , kad Alfos iki rudens niekam mirtinai nereikės , buvo nuspresta gražint šiam nuostabiam sutvėrimui buvusią šlovę ir blizgesį . Na ir prasidėjo -
Tai praktiškai vienintelė foto nuo tada kai ji buvo nupirkta , iki tol , kol buvo nudažyta , mat mano išmanusis nusprendė nebedraugauti su manim ir numirti kartu su visom foto .
Sekantys kadrai jau po visų vargų . Pirmas bandymas pačiam išsilankstyti ir pritaikyti slenksčius visai vykęs . Buvo gan baisu ekspereminentuot , bet nelabai buvo kur trauktis . Kolegos , kurie prie kėbulų dirba daugiau metų nei aš kvepuoju , kaip ir visi normalūs žmonės tada atostogavo .
Paskutinis kadras prieš patenkant į kamerą
Prisiprašiau mūsų dažytoja paaukoti vieną vasaros vakarą ir spurdančia širdim išvažiavau namo , laukti rytojaus , nes nežinojau kas per velnias gausis , dažai ne pagal kodą , mat tokių kaina buvo daugiau nei dviguba už tuos , kuriuos pasirinkau .
Nepakartojamas jausmas eiti link dažymo kameros ir laukti to pirmo žvilgsnio
-
Dėl spalvos neprašoviau , nežinau kaip jūm , bet man ji daug efektingiau atrodo
Paskutiniai potepiai
Ir galutinis rezultatas
Tam kartui tiek . Laikas kitai Alfai sulaukti naujo givybės gūsio ..