Lietuvoje iš esmės yra sunku su meistrais, jei kalbėti apie aukštos kvalifikacijos ir dar su popieriumi, nes beveik visi yra savamoksliai, vieni geriau išmokę, kiti blogiau ir mano manymu priežastis yra tame, kad lietuviai yra naginga tauta ir aplinkybės dažniausiai vertė suktis pačiam, nes kreiptis pagalbos nebuvo ir už k ir į ką. Taip ir susidarė padėtis, kad ant kiekvieno kampo pilna meistrų, kurie tavo manymu sugeba, padaryti geriau už tave. Ar jie padarys ar ne, čia jau kitas klausimas. Skirtingai nei Lietuvoje, vakarų šalyse yra ryškus darbų pasiskirstymas, jei tu mechanikas, tai tu mechanikas, o ne: mechanikas, suvirintojas,elektrikas,dažytojas, ko pasekoje galima pritaikyt, posakį-viskas netinka niekam. Be to manau mažai meistrų turi kokį nors išsilavinimą savo srityje, vistik teorinės žinios yra gerai. Štai čia ir prasideda, kad atvažiavęs į servisą negali žinot, ką tas meistras išmano, nes jokio jo kvalifikacijos įrodymo tu nematai, nebent tik rekomendacijas.
Kita medalio pusė yra finansinė, pvz vienam meistrui geriau pakeisti kokį amortizatorių, nes tai apčiuopiama nauda, o ne bandyt ieškot problemos stabdžių sistemoje, spėliot kas kur, nes tai užtruks ilgiau, o ir pinigų nėr už ką paimt, o jei pasakys didelę kainą klientas pradės čiaudėti ir pasiūs.